Asocijuotų asmenų kainodaros dokumentų parengimas

Konsultuojame įmones sandorių kainodaros klausimais ir pagal teisės aktų reikalavimus rengiame sandorių kainodaros dokumentaciją  tarp asocijuotų asmenų.

Asocijuoti asmenys pagal LR pelno mokesčio įstatymo nuostatas – tai asmenys, kurie yra tarpusavyje susiję, arba tie asmenys, kurie gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos. Susiję asmenys yra suprantami kaip vienetai ir jo dalyviai ar valdymo organų nariai, šių asmenų sutuoktiniai, sužadėtiniai ir pan. Susijusiais asmenimis yra pripažįstami ir kiti vienetai bei kito vieneto dalyviai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę. Taip pat susijusiais asmenimis yra laikomi vienetas ir jo nuolatinė buveinė, du vienetai, kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame. Detalus susijusių asmenų sąrašas yra pateiktas PMĮ 2 str. 33 punkte.

Asocijuotais asmenimis taip pat yra pripažįstami asmenys, kurie gali vienas kitam daryti įtaką dėl tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų. Šiais asmenimis gali būti laikomi vienetai, kurių valdybos ar stebėtojų tarybos nariai yra tie patys fiziniai asmenys, arba kurių vadovas yra tas pats fizinis asmuo. Taip pat šiuos kriterijus atitinka du vienetai, kai vieno jų veikla faktiškai priklauso nuo patentų, autorių teisių, prekės ženklų, licencijų, franšizės ar kitų panašių teisių, kurių nuosavybės teisė priklauso antrajam vienetui. Tai galėtų būti ir du asmenys, kurie vienas kitam suteikė paskolą, sudarančią reikšmingą antrojo vieneto įstatinio kapitalo dalį. Galimos įtakos pavyzdys būtų tarp produkcijos gamintojo ir vienintelio reikalingas produkcijos sudedamąsias dalis gaminančio subjekto rinkoje. Pagrindinė gamybos detalė, reikalinga tokiai produkcijai pagaminti, gali būti gauta tik iš vienintelio gamintojo – toks gamintojas yra priklausomas nuo šios detalės tiekėjo, nes kito rinkoje nėra. Todėl gamintojas ir reikalingos sudedamosios dalies turėtojas laikomi asocijuotais asmenimis, netgi tada, kai nesaistomi jokiais kitais ryšiais.

Nustatant kontroliuojamosios transakcijos kainas, turi būti laikomasi ištiestosios rankos principo. Ištiestosios rankos principas suprantamas, kaip principas, pagal kurį kontroliuojamųjų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o uždirbtas pelnas arba gautos pajamos, atlikus kontroliuojamąsias transakcijas, neturi skirtis nuo pelno (pajamų), kuris (-ios) būtų uždirbtas (gautos), atlikus transakciją tikrąja rinkos kaina. Lietuvoje  ištiestosios  rankos  principas  apibrėžtas  Lietuvos  Respublikos  pelno  mokesčio įstatymo 40  str.  2  dalyje  ir  Lietuvos  Respublikos  gyventojų  pajamų  mokesčio įstatymo 15 str. 2 dalyje, kuriose atitinkamai nustatyta, kad, jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio  sandoriu,  tada  bet  koks  pelnas  (pajamos),  kuris,  jei  tokių  sąlygų  nebūtų,  būtų  priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.

Įmonė atlikdama tam tikrą ūkinę operaciją ar sudarydama sandorį su susijusiu asmeniu, privalo palyginti jį su nekontroliuojamąja transakcija. Nekontroliuojamoji transakcija suprantama, kaip transakcija tarp neasocijuotų, t. y. tarpusavyje nesusijusių ar vienas kitam įtakos negalinčių padaryti, asmenų. Sudarydama sandorį įmonė privalo atsižvelgti ir įvertinti transakcijos dalyko charakteristikas, transakcijos sąlygas, ekonomines aplinkybes, verslo strategiją bei įvairius kriterijus, kurie gali lemti kainų skirtumą laisvojoje rinkoje.

Sandorių kainodaros dokumentacija privalo būti parengta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki šešto mėnesio 15 dienos. Jeigu kontroliuojamų sandorių pagrindinės sąlygos ir aplinkybės reikšmingai nepasikeičia – kainodaros dokumentacija gali būti atnaujinama kas 3 metus. Vis dėlto, pačio kontroliuojamojo sandorio duomenys turi būti atnaujinami kasmet. LR administracinių nusižengimų kodekso 188 str. nurodyta, kad dokumentavimo tvarkos nesilaikymas užtraukia baudą nuo 1 820 iki 5 590 eurų (pakartotinai – nuo 3 770 iki 6 000 eurų). Todėl, pažeidus sandorių kainodaros dokumentavimo tvarką ir juridinio asmens vadovui gavus net ir minimalią baudą įmonė nebetenkins minimalių patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų. Jeigu įmonė šių kriterijų neatitinka, tokia informacija bus skelbiama viešai, jai bus taikomi ilgesni mokesčių senaties terminai, ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, neteks paramos gavėjo statuso.

Pažymėtina, kad 2020 metų spalio mėn. 23 d. įsigaliojus Finansų ministro 2020 m. spalio 19 d. įsakymui Nr. 1K-338 „Dėl finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1K-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ pakeitimo“, buvo panaikintas privalomas reikalavimas asocijuotiems asmenims pasirengti pagrindinę ir/ar šalies bylą, jeigu kontroliuojamas sandoris sudaromas Lietuvoje ir susijęs su Lietuvoje vykdoma veikla. Toks palengvinimas taikomas ir tais atvejais, kai kontroliuojamo sandorio vertė viršija 90 000 EUR dydžio ribą ar kai vienetas priklauso tarptautinei vienetų grupei. Svarbu pažymėti, kad šie palengvinimai neatleidžia asocijuotų asmenų nuo pareigos tarpusavio sandorius sudaryti rinkos kainomis, kurios atitiktų „ištiestos rankos“ principą. Nauji pakeitimai leidžia asocijuotiems asmenims paprasčiau dokumentuoti 2020 m. ir vėliau sudarytus kontroliuojamus tarpusavio sandorius ir nesilaikyti tokių griežtų pagrindinei bylai ir/ar šalies bylai keliamų reikalavimų.

Primintina, kad taisyklės negalioja atgal, todėl 2019 m. sudarytiems kontroliuojamiems sandoriams, viršijusiems 90 000 EUR dydžio ribą, vis dar yra taikomas reikalavimas parengti šalies bylą, jei vieneto visos pajamos per praėjusius metus sudarė virš 3 mln. EUR dydžio sumą, arba pagrindinę bei šalies bylą, jeigu vienetas priklauso tarptautinei vienetų grupei ir paties vieneto pajamos per praėjusius metus viršijo 15 mln. EUR dydžio ribą.