Darbuotojo atstovavimas

Mūsų įmonė konsultuoja ir darbuotojus įvairiais teisiniais klausimais tiek prieš sudarant darbo sutartį, tiek jos vykdymo eigoje, tiek nutraukus darbo sutartį. Vis dėlto praktikoje mes iš darbuotojų dažniausiai sulaukiame klausimo:

Mūsų atsakymas paprastas – nei kiek. Jau nuo pirmos vėlavimo dienos darbuotojui įsijungia įstatyme numatyta apsauga. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį kiekvienais metais iki vasario 1 dienos tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Šiuo metu galioja 0,07 procento delspinigių dydis.

Dar didesnės netesybos taikomos darbdaviui pavėlavus atsiskaityti, kai darbo sutartis pasibaigia. Pažymėtina, kad darbdavys su iš darbo atleidžiamu darbuotoju privalo atsiskaityti paskutinę jo darbo dieną. Todėl darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Primintina, kad darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. Darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.

Visų pirma darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus Darbo kodekse nustatytas išimtis susijusias su didelio masto pasekmes su Svarbu tai, kad už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbo kodeksas suteikia darbuotojams galimybę poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

Bene pati aktualiausia darbuotojų tema, su kuria į mus kreipiasi klientai, yra neteisėtas atleidimas iš darbo. Visų pirma, darbo sutartis gali būti nutraukta paties darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų (Darbo kodekso 55 str.). Tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos darbuotojas gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo.

Jei darbuotoją nusprendžia atleisti darbdavys, dauguma atvejų prieš atleidimą darbuotojas turi būti įspėjamas raštu.

Įspėjime turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, pagal kurią siūloma nutraukti darbo sutartį, darbo santykių pasibaigimo diena (paskutinė darbuotojo darbo diena). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimo pagrindu ir darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojo valios jį atleidžia, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kuri sprendžia ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, Darbo ginčų komisija priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą, priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Svarbu tai, kad darbuotojas gali pats pasirinkti, kokį reikalavimą buvusiam darbdaviui pareikšti – reikalauti grąžinti į darbą, ar ne. Pažymėtina, kad išskirtiniai atvejais galima reikalauti net priteisti neturtinę žalą.

Savo klientams visada rekomenduojame prieš pasirašant bet kokius dokumentus, ypač jaučiant psichologinį smurtą ar spaudimą iš darbdavio pusės, būtinai pasikonsultuoti su darbo teisės specialistais. Net ir tais atvejais, kai klientai jau būna pasirašę atleidimo dokumentus, tačiau jeigu akivaizdžiai buvo pažeistos darbuotojo teisės, vis tiek galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją įstatyme nustatytais terminais – per tris mėnesius nuo atleidimo, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo atvejais – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, t. y. net vėliau nei per tris mėnesius po atleidimo, jeigu aplinkybės apie neteisėtą nušalinimą ir teisių pažeidimą tapo žinomos darbuotojui vėliau.

Mūsų įmonė gali padėti kiekvienam darbuotojui peržiūrėti darbdavio siūlomą darbo sutarties projektą, derėtis dėl darbo sutarties sąlygų, konsultuoti darbo sutarties keitimo klausimais, atleidimo iš darbo atvejais ir apginti pažeistas darbuotojo teises.