Savo klientams galime pasiūlyti ne tik sutarčių rengimo paslaugas, tačiau galime peržiūrėti klientų sutartis, jas redaguoti, siūlyti korekcijas, derėtis dėl sutarčių sąlygų ir atlikti teisėtą sutarties nutraukimą.
Savaime suprantama, lengviausia nutraukti sutartį abiejų šalių sutarimu. Tokiu atveju šalys iš anksto susitaria dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, tokiu būdu užkirsdamos kelią teisminiams ginčams ateityje. Deja, praktikoje tai yra pakankamai retas atvejis ir dažniausiai sutartis tenka nutraukti vienos šalies pageidavimu. Jeigu sutartis nenumato vienašališko sutarties nutraukimo, tuomet belieka naudotis įstatyme nustatyta sutarčių nutraukimo tvarka ir pagrindais.
Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties vykdymo negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais:
- pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą;
- šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu.
CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais.
Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas Civiliniame kodekse įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.
Pažymėtina, kad vienašalis sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo gali būti atliekamas tik laikantis procedūros. Sutarties nutraukimo procedūros nesilaikymas gali būti pagrindas teisme pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Dėl šios priežasties rekomenduojame visuomet pasikonsultuoti su teisininkais prieš atliekant sutarties nutraukimą arba patiems gavus kitos šalies pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį. Taip pat rekomenduojame prieš sudarant sutartį, skirti tinkamą dėmesį .
