Skolų išieškojimas

Skolų išieškojimas daugeliui labai aktuali problema, tačiau kelianti nemažai nemalonių išgyvenimų, o specialių žinių trūkumas šioje srityje lemia ir neefektyvų procesą, pasibaigiantį tiesiog beviltiškos skolos nurašymu. Mūsų įmonės specialistai mielai atliks skolos išieškojimą už Jus.

Savo veikloje klientams padedame tinkamai įforminti tarpusavio skolas ir rengiame vekselius, skolos raštelius, paskolos sutartis, skolos išdėstymo grafikus, skolų suderinimo aktus ir kitus pagal individualią situaciją labiausiai tinkančius dokumentus. Taip pat vykdome skolos išieškojimą – rengiame pretenzijas, pareiškimus dėl teismo įsakymų išdavimo, rengiame ieškinius dėl skolų priteisimo, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar kitus būtinus procesinius dokumentus. Kliento interesus galime atstovauti antstolių biure.

Savo klientams galime pasiūlyti atstovavimą mediacijos procese ar šalių derybose dėl taikaus ginčo išsprendimo. Rengiame taikos sutartis. Teikiame konsultacijas visais skolų išieškojimo iš juridinių ar fizinių asmenų klausimais.

Skolų išieškojimo tvarka

Jeigu turite skolininkų, rekomenduojame nedelsti ir imtis veiksmų skolai išieškoti. Atkreipiame dėmesį, kad dėl skolos priteisimo teisme yra nustatyta bendroji dešimties metų ieškinio senatis, tačiau uždelsę ilgiau galite netekti teisės prisiteisti netesybų, nes palūkanoms yra nustatytas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, o delspinigiams – šešių mėnesių.

Piniginė prievolė gali atsirasti įvairiais pagrindais, tačiau tarp fizinių asmenų dažniausiai pasitaiko paskolos teisiniai santykiai, skolos rašteliai arba vekseliai, kurių skolininkai laiku negrąžina. Nepaisant, kokiu pagrindu susidarė piniginė prievolė, visų pirma rekomenduojame skolininką geranoriškai raštu paraginti per konkretų laiką įvykdyti savo pradelstą įsipareigojimą. Šiuo tikslu skolininkui yra siunčiamas raginimas, pranešimas arba pretenzija. Nepavykus skolos atgauti geranoriškai, rekomenduotina kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Šiuo tikslu puikiai galima pasinaudoti teismo įsakymo institutu, kuris yra paprastas ir pigus būdas prisiteisti iš skolininko skolą ir įgyti vykdomąjį dokumentą, su kuriuo po to būtų galima kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo.

Teismo įsakymo proceso tikslas – teismo pagalba paraginti skolininką geruoju įvykdyti prievolę, o skolininkui liekant pasyviam, išduoti kreditoriui vykdomąjį dokumentą. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamas remiantis ypatingosios teisenos proceso normomis, t. y. teismas nevertina ir nenagrinėja kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tik patikrina, ar yra išpildytos visos teismo įsakymo padavimo sąlygos. Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo net nėra pridedami skolą pagrindžiantys įrodymai (nes jų teismas nevertina), o pareiškime tik yra nurodomas skolos atsiradimo pagrindas, kokie įrodymai tai pagrindžia. Teismo įsakymo institutas tampa neįmanomas, jeigu skolininkas gyvena užsienyje arba užsienyje yra skolininko buveinė arba skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Tuo atveju, kai pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra mokama tik viena ketvirtoji įprasto žyminio mokesčio, o teismas, nustatęs, kad pareiškimas atitinka visus civilinio proceso kodekse įtvirtintus reikalavimus kreditoriui išduoda teismo įsakymą ir nustato skolininkui terminą prieštaravimui pareikšti. Jeigu skolininkas per nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų, tuomet teismo įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdomuoju dokumentu, su kuriuo kreditorius gali tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo.

Vis dėlto, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus, tuomet teismas panaikina teismo įsakymą ir nustato terminą, per kurį kreditorius turi pareikšti ieškinį teisme dėl skolos priteisimo ir primokėti trūkstamą žyminį mokestį, t. y. likusias ¾ žyminio mokesčio. Svarbu tai, kad skolininko prieštaravimams nėra nustatyta jokių procesinių reikalavimų, kas reiškia, kad skolininkas neprivalo nurodyti jokių nesutikimo su pareikštu teismo įsakymu motyvų. Taigi tokiu atveju teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka.

Teismų priimti sprendimai automatiškai dar netampa vykdomaisiais dokumentais, kuriuos vykdo antstoliai. Vienintelė išimtis – tai įsiteisėjęs teismo, kurį kreditorius iš karto gali pateikti antstoliui. Visais kitais atvejais priimtų sprendimų pagrindu teismas išduoda išieškotojui vykdomąjį raštą. Išieškotojas turi teisę pateikti tokį vykdomąjį dokumentą bet kuriam iš antstolių, aptarnaujančių teritoriją, kurioje yra skolininko gyvenamoji, turto buvimo ar darbo vieta. Taip pat svarbus dalykas išieškojimo procese yra ir vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas. Bendrasis pateikimo terminas pagal Civilinio proceso kodeksą nuo 2011 m. spalio 1 dienos yra 5 metai (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta, kai dokumentas pateikiamas vykdyti. Jeigu išieškoma tik dalis skolos, arba dalį skolos geruoju sumoka pats skolininkas ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, senaties terminas taip pat nutrūksta. Naujas senaties terminas dėl likusios skolos dalies pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.

Beviltiškos skolos

Kartais tenka pripažinti, kad įsiskolinimas yra beviltiškas, reikalaujantis daugiau investicijų ir laiko, nei galima grąža. Tokiu atveju verslo subjektams rekomenduojame beviltiškų skolų nurašymą.

Beviltiškų įsiskolinimų nurašymas – tai procesas, kuriuo metu kreditorius surenka informaciją apie įsiskolinimo beviltiškumą ir gauna teisę įsiskolinimą pripažinus beviltišku ir susigrąžinti sumokėtus mokesčius (pelno mokestį ir PVM). Tokiu atveju, kreditorius net iš beviltiškų skolų turi galimybę atgauti dalį įsiskolinimą sudarančios sumos. Skola beviltiška gali būti pripažinta tada, kai praeina ne mažiau kaip vieneri metai nuo skolų sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas. Yra ir išimčių, tam tikrais atvejais nebūtina laukti metus laiko tam, kad skolą pripažinti beviltiška. Kai skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, kai skolininkas bankrutuoja ar yra likviduojamas, leidžiama įsiskolinimą laikyti beviltišku anksčiau nei po metų.

Kreditorius, pripažinęs skolininko skolas beviltiškomis turi teisę susigrąžinti valstybei sumokėtą PVM mokestį, t. y. 21 procentą, o taip pat įtraukęs šį įsiskolinimą į sąnaudas ir priskyręs šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, gali susimažinti mokėtiną pelno mokestį, kas sudaro 15 (arba tam tikrais atvejais 5) procentų. Iš to, kas nurodyta, matome, kad net beviltiško įsiskolinimo atveju kreditorius turi galimybę susigrąžinti apie trečdalį nuo įsiskolinimo sumos. Taigi akivaizdu, kad įstatymo numatyta galimybe susigrąžinti mokesčius beviltiškos skolos atveju gali tik verslo subjektai, mokantys pelno mokestį arba mokantis pridėtinės vertės mokestį arba individualią veiklą vykdantis gyventojas, mokantis gyventojų pajamų mokestį.

Įrodymai, reikalingi skoloms pripažinti beviltiškomis, priklauso nuo įsiskolinimo dydžio. Įsiskolinimų, kurių suma iki 300 eurų, pripažinimui beviltiškais taikomi patys paprasčiausi reikalavimai, kadangi teisės aktai nereikalauja jokių papildomų dokumentų, įsiskolinimo beviltiškumui pagrįsti. Tokias skolas pripažinus beviltiškomis, neprivaloma saugoti įrodymų pagrindžiančių pastangas susigražinti skolas, o taip pat nėra būtina turėti dokumentų įrodančių skolininko nemokumą. Vienintelis reikalavimas, kuris keliamas mokesčių mokėtojui, t.y. subjektui pageidaujančiam nurašyti beviltišką įsiskolinimą, yra prievolė įsitikinti, kad skolos išieškoti negalima. Todėl rekomenduojame prieš nurašant skolas, kurių suma neviršija 300 eurų dydžio sumos patikrinti, ar iš skolininko tikrai nepavyks išieškoti skolos. Tai aktualu ir dėl to, kad esant galimybei išieškoti skolą, kreditorius atgaus ne tik mokestinę dalį skolos, tačiau galės susigrąžinti visą įsiskolinimą, palūkanas, netesybas ir kitas išlaidas. Mokesčių mokėtojas, norėdamas pripažinti nuo 300,01 iki 3000,00 eurų dydžio įsiskolinimus beviltiškais turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir pastangas atgauti skolas. Tai gali būti, pavyzdžiui, susirašinėjimas su skolininku, skolų suderinimo aktai, raginimai, pranešimai ir kiti raštiški įrodymai, patvirtinantys bandymą susigrąžinti skolą, įrodymai apie skolininko sunkią finansinę padėtį. Tais atvejais, kai įsiskolinimo suma didesnė nei 3000,01 eurų, tačiau neviršija 30000,00 eurų įsiskolinimo pripažinimo beviltišku procesas tampa ženkliai sudėtingesnis ir reikalauja didesnių investicijų renkant įrodymus, kadangi tokiu atveju mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto. Tokius faktus patvirtina VĮ Registrų centro išduota pažyma, kad skolininko vardu neregistruotas nekilnojamas turtas, VĮ Regitra išduota pažyma, kad skolininkas neturi registruojamų  transporto priemonių ir pan. Kartu su aukščiau nurodytais dokumentais, taip pat būtina turėti dokumentus, įrodančius, kad skolininkas yra nemokus, pavyzdžiui, įmonės balansą. Kai įsiskolinimo suma didesnė nei 30000,01 eurų, tokiu atveju būtina turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nuosprendį arba nutartį, kuriais patvirtinama kreditoriaus teisė į skolą, taip pat antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais. Reikėtų pažymėti, kad aukščiau aprašyti būdai yra taikomi tuo atveju, jeigu skolininkas nėra miręs ar bankrutavęs, tuo atveju, jeigu skolininkas yra miręs arba bankrutavęs, taikomi kiti reikalavimai ir kita įsiskolinimo pripažinimo beviltišku tvarka.

Ar visas skolas galima būtų pripažinti beviltiškomis ir jas nurašyti?

Praktikoje dažnai kyla klausimų, ar visas skolas galima būtų pripažinti beviltiškomis ir jas nurašyti. Deja, yra  atvejų, kai skolų pripažinti beviltiškomis ir vėliau nurašyti negalima. Pavyzdžiui, jeigu mokesčių mokėtojas kokiu nors būdu iš skolininko įsigyja kokio nors turto, prekių ir (arba) paslaugų, tokiu atveju turėtų būti atliktas įskaitymas ir įsiskolinimas turėtų būti padengtas, dėl ko savaime neatitiks beviltiškumo sąvokos. Taip pat skolos pripažinti beviltiška negalima, jei mokesčių mokėtojas įtraukė skolų sumą į pajamas, tačiau skolų reikalavimo teisę atlygintinai arba neatlygintinai perleido kitam asmeniui. Svarbu tai, kad skolos pripažinti beviltiška taip pat negalima, jeigu mokesčių mokėtojas ir skolininkas yra susiję asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus atskaitymus.

Atstovavimas teisminiuose procesuose, mediacijose

Galime atstovauti Jus verslo derybose ar kilus ginčui. Taip pat galime Jus atstovauti mediacijose, ikiteisminiuose ginčuose, įvairiose institucijose, teisinėse procedūrose, teisminiuose procesuose.

Plačiau